Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose (0)

Publikuota: 2021-09-15 Kategorija: Gyvenimas
Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose
Rokiškio Sirena nuotr. / Senjoras

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje beveik 20 proc. šalies gyventojų (555,9 tūkst. asmenų) sudarė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Tikėtina, kad 2050 m. 31,5 proc. Lietuvos gyventojų bus senyvo amžiaus. Įvertinusi šias tendencijas Valstybės kontrolė atliko senyvo amžiaus asmenims teikiamų slaugos ir socialinių paslaugų vertinimą 2017–2019 m. laikotarpiu. Vertinimo metu buvo analizuojama, ar pakankamas šių paslaugų senyvo amžiaus asmenims prieinamumas ir ar sudarytos sąlygos gauti tolygiai kokybiškas paslaugas.

Vidutiniškai 15 proc. senyvo amžiaus asmenų vertinamu laikotarpiu kasmet gavo slaugos ir socialines paslaugas stacionariose įstaigose ir namuose. Šioms paslaugoms ir tikslinėms kompensacijoms išmokėti kiekvienais metais vidutiniškai panaudota apie 213 mln. Eur.

Kai asmenys dėl sumažėjusių savirūpos gebėjimų ir sveikatos sutrikimų negali gyventi visaverčio gyvenimo, jiems dažnai prireikia kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų, kurios pagerintų jų ir artimųjų gyvenimo kokybę. Šiuo metu asmenims kompleksinės paslaugos namuose yra teikiamos pagal integralios pagalbos projektą, finansuojamą Europos Sąjungos paramos lėšomis, kuris baigsis 2027 metais. Valstybės kontrolė pažymi, kad, pasibaigus terminuotam projektui, nesudarius sąlygų gauti reikalingas kompleksines slaugos ir socialines paslaugas, bus apribojamos galimybės senyvo amžiaus asmenims kuo ilgiau savarankiškai ir visavertiškai gyventi namuose. „Nors apie slaugos ir socialinių paslaugų integralumą šalies strateginiuose dokumentuose kalbama jau pora dešimtmečių, tačiau iki šiol nėra užtikrintas tvarus kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų teikimas“, – teigia audito grupės vadovė G. Piktelytė.

Viena opesnių problemų, su kuria susiduria paslaugų laukiantys senyvo amžiaus asmenys – savivaldybėse ir ligoninėse susidariusios laukiančiųjų eilės. Valstybės kontrolė pažymi, kad ligoninėse eilės susidaro dėl to, kad nėra centralizuotos duomenų sistemos eilėms valdyti, ir dėl paslaugų poreikio sezoniškumo, kuris suintensyvėja šaltuoju metų laiku.

Su iššūkiais susiduria ir paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų. Personalui ligoninėse tenka aptarnauti 3 kartus daugiau asmenų, nei rekomenduojama. Dėl personalo trūkumo ligoninėse ir globos paslaugas teikiančiose įstaigose nėra sąlygų suteikti kokybiškas globos ir slaugos paslaugas.

Pažymėtina, kad Vyriausybė parengė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuriame numatyta 2021–2026 m. vykdyti Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reformą. Jos tikslas – gerinti kompleksinių – socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, sukuriant ir įgyvendinant tvarų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį. Sėkmingai įgyvendinus šią reformą ir priėmus reikiamus įstatymų pakeitimus, pagerėtų kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims prieinamumas, būtų patenkinti  jų individualūs poreikiai.

Valstybės kontrolės atliktas vertinimas nėra auditas, todėl jo rezultatų pagrindu rekomendacijos neteikiamos.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video