Europos Sąjungos užsienio politika: pareik, proteli, namo nors pavalgyt (6)

Publikuota: 2021-10-26 Kategorija: Politika
Europos Sąjungos užsienio politika: pareik, proteli, namo nors pavalgyt
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Lina Dūdaitė-Kralikienė

Sekmadienio vakaras. Kavos pertraukėlė maketuojant laikraštį. Ir velnias mane pakusė geriant kavą nueiti pavartyti mūsų internetinių portalų. Pirmose jų pozicijose – amžinos temos: lietuviai kvaili ir pasaulis jų bijo (šįkart nieko nepavogė ir gulbės nesuvalgė, šįkart tiesiog nesiskiepija), tada vėl kažkokie bunkazvonkai įsivėlė į kažkokius nuotykius kažkur Afrikos šalyse (ir velnias ten juos nešė) ir einant tryliktiesiems hibridinio karo metams, kažkoks tai Klaipėdos rajono meras ir tiesiogine, ir perkeltine prasme sumaišė krantus ir tuo praskaidrino nykią Rusijos pasieniečių ir proapagandonų kasdienybę. Toliau liaudis buvo informuota, kas slypi po šuns kauke ir kas būna, kai moterys pabando dominuoti. Čia pat interviu su mūsų vidaus reikalų ministre: Lukašenka baudžiamas, todėl mums keršija. AčiŲ (ir čia ne korektūros klaida), kad paaiškinote. Be jūsų taip ir nesužinotume, kas čia visą pusmetį mūsų pasienyje vyksta). Kas ten būna ministrės manymu, detaliau nesiaiškinau – Kralikienė lengvų kelių neieško. Ir kažkur tarp patarimų apie tai, kaip išnaikinti kandis, užsimetė dar ir skyrelis „Užsienio politika“. O ten BNS pranešimas sukrečiančiu pavadinimu: „Vokietija: saugoti sienas teisėta“. Stipru.

Ar čia viso labo klikbaitinė antraštė? Baikit, nemanau. Pagaliau sulaukėme tos šviesios dienos, kai pasistoja esminis Vokietijos užsienio politikos ministrui užsienio politikos klausimas. Skiriantis ją... nuo vidaus politikos. Nes „užsienio“ netgi vertinant lingvistiškai, yra už+sienos. Taigi, jei nėra sienos, tai ir užsienio, vadinasi, nėra. O jei nėra užsienio, tai nėra ir užsienio politikos. Logiška?


Problema tame, kad, vėlgi cituoju BNS pranešimą, „Briuselis kol kas atsisako finansuoti tvoras prie šalių narių sienų ir tvirtina, kad pagal dabartinę teisinę struktūrą ES biudžeto lėšas gali naudoti tik „sienų valdymo sistemoms“. Nu jo. Labai logiška. Sienos nėra, bet ją valdome. Sienos valdymo sistema kas yra pagal Briuselį? Sienos nėra, o jos valdymo sistema yra?


Paklaustas, ar Lenkijos tvora prie sienos būtina, vokiečių vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sakė, kad sienų apsauga yra pateisinama. Valio!!! Jūs suvokiate, kas turi dėtis žmogaus (žurnalisto) galvoje, kad jis to klaustų, o ministro, kad jis rimtu veidu atsakinėtų. Turėti fizinę sieną…. Pateisinama. Ne būtina, ne reikia, o pateisinama.


AčiŲ (ir vėl ne klaida) už leidimą. Labai malonu, nesitikėjom, nesitikėjom. Kitaip sakant, ačiū už tai, kad dar durų spynų iškvašę ES pomidorų apvalumo ir agurkų kreivumo matuotojai politikanai neuždraudė. Nes, matote, butą rankinti irgi nederėtų. Juk, tai nesąžininga, kad kaimynas Petras turi mažiau nei jūs. Kas kad jūs dirbate, o Petras geria ir žmoną muša. Negalima taip. Petrą vaikystėje nuskriaudė, jam galimybių nesuteikė. Todėl Petras turi visišką teisę lįsti į jūsų butą, šaldytuvą ir gėrimų barą. Nes jam pačiam galimybės apribotos: sekmadienį nuo 15 val. neparduoda. O fizinis barjeras: durys, spyna ir raktas – nepateisinami. Nes Petras neturi valgyti ir nori gerti. Jis nori, o jūs – privalote dalintis. Ir dirbti privalote už tris, kad išlaikytumėte Petrą ir jo šeimyną. Ir jei nerakinate durų, nesistebėkite, kad grįžę iš darbo savo bute rasite tik sienas. Ir tai negarantuotai.


Lygiai taip ir valstybės valdyme. Neturėti fizinės sienos reiškia neapibrėžti savo teritorijos, savo ribų. Nebūti šeimininku. O jei tu savo šalyje ne šeimininkas, greitai atsiras norinčių jais tapti vietoj tavęs. Paprasta ir logiška. Juolab, kad, primenu, jau besibaigia trylikti hibridinio karo metai.


Kam kliudo aiški, apibrėžta siena? Daug kam. Pagalvokime logiškai, kaip galima kontroliuoti sieną, neturint jos fizinės išraiškos? Kiekvienas bent kiek mąstantis šeštokas jau supranta, kodėl ginti salą yra pigiau ir paprasčiau nei sausumos valstybę. Saloje užtenka kontroliuoti tik uostus ir tas teritorijas, kur lengva priplaukti prie kranto. Kitur nedraugams išsilaipinti paprastai būna sudėtinga. O sausumos valstybėje turi kontroliuoti visa sienos perimetrą. Todėl sausumos siena paprastai tveriama ir įtvirtinama, paliekant kelis perėjimo punktus.


Kad paprasčiau būtų suprasti, imkime pasaulio stebuklą: Didžiąją kinų sieną. Manot tais ikitechnologiniais laikais ją buvo lengva ir pigu pastatyti. O juk statė. Kainavo ji, patikėkit, tai ne mūsų koncertina. Ir tos mums, sekant, sakau tiesiai šviesiai, Europos blūdų logika, mums nereikia.


Kodėl aiškinu akivaizdžius dalykus? Nes, panašu, kad mūsų Europos šalių vadovai, ministrai, komisarai nesuvokia elementarių dalykų. Jei turi fizinę sieną, kurią sunku įveikti, išsprendžiama labai daug problemų. Pirmiausia, šalies gynyba. Jei per sieną pereina migrantas, tai kaimyninės šalies specialiųjų tarnybų atstovams tą padaryti dar paprasčiau. Priminkite, ką mūsų ministrė dabar balbatuoja apie Lukašenką ir hibridinį karą? Kaip mums apsaugoti savo šalį nuo netyčia užklydusių stambaus sudėjimo vyriškos lyties grybautojų, spanguoliautojų ir kalėdinių eglučių kirtėjų? Ir kažin ką jie ten tose savo kuprinytėse, krepšiukuose nešasi? Turėkit omenyje, kad už sienos – su jumis kariaujantis režimas. Turėkit omenyje, kaip perėjo Rusijos-Ukrainos sieną tas pats Igoris Strelkovas-Girkinas. Ir kuo tai baigėsi? Krymas kur? Kas dedasi Dombabvėje ir Lugandoje? Labas rytas, Europa. Jūs kariaujate, mielieji. Nepaisant Šrioderio Gazpromo valdyboje, nepaisant Nord Stream, mielieji katukai, atakite – jūs kariaujate. Ir tai yra išorinė jūsų siena. Išorinė Europos Sąjungos siena.


Jei yra fizinis užtvaras, žinoma, ir jį galima įveikti. Bet jei yra fizinis užtvaras, jam įveikti reikia laiko. Kaip ir bute: kol Petras atsuktuvu bandys išlaužti jūsų buto spyną, kažkas jį pamatys. Lygiai taip pat, jei kažkas brausis per fizinę sieną, suveiks signalizacija, ir kol jis lips per tvorą ir koncertiną, į įvykio vietą atlėks pasieniečiai, policininkai, kariai.
Fizinės sienos reikia ir dėl humanitarinių priežasčių. Koks dabar yra nelegalių migrantų patekimo per sieną mechanizmas? Paprastas kaip grėblys: tykoti užsimaskavus, laukti, kol tame ruože nebus saugotojų, lįsti ir pasislėpti, kad nesurastų. Ir kai mūsų gailiaširdžiai žurnalistai verkia su į atgal į Baltarusiją grąžinamais Achmedais ir Mirjamomis, jie nesuvokia vieno: šitie žmonės vėl ir vėl eis. Ką reiškia kelias valandas, neturint tinkamų drabužių, perbridus vandens telkinį ar tiesiog rasotą pievą, išsėdėti kelias valandas nakties krūmuose, slepiantis nuo pasieniečių? Jūs orų prognozes matėte? Žiema artėja. Kad suprastumėte, įlipkite su kelnėmis ir batais į vonią, o po to taip naktį eikite pasėdėti kelias valandas ant suoliuko. Kas jums nutiks? Va va. Jei jums pasidarys bloga, jūs ką darysite? Grįšite į šiltą kambarį. O jie sėdės krūmuose iki paskutinio, nes paprašyti pagalbos reiškia prisiduoti ir būti grąžintiems. Fizinis barjeras reiškia, kad jie tiesiog nebeturės galimybės patekti į šalį ir slėptis. Gal geriau neįleistas migrantas, nei mires ar sužalotas migrantas? Ir aiškus signalas visiems: mes neįleidžiame. Neverta bandyti.


Fizinė siena reiškia ir galimybę pagaliau iš esmės kovoti su kontrabanda. Fizinė siena reiškia valstybės lėšų, jos materialinių ir žmogiškųjų resursų taupymą. Ką reiškia mums tokia sienos apsauga, kurią iš esmės vykdo pareigūnai ir kariai? Kiek tai lėšų, žmogiškų resursų kainuoja?


Kodėl taip nenorima fizinės sienos? Fizinė siena reiškia iliuzijų pabaigą. Iliuzijomis grįstos užsienio politikos fiasko. Sočios, tingios Europos, kurios dabartiniai lyderiai fiziškai jau išaugo iš komunistuojančių hipių, bet protiškai taip jais ir liko, karta. Karta, kuri tikėjo ir tebetiki Džono Lenono „Imagine“. Ir, kas baisiausia, ją bando pritaikyti gyvenime. Metas susitaikyti, kad istorijos pabaiga, kur visi gyveno ilgai ir laimingai, neatėjo. Atvirkščiai, ateina sunkūs ir tamsūs barbarybės laikai. Kuriuos savo kvailumu, gobšumu, neveiklumu ir sukūrėme. Ir kad už virtualių (deja) mūsų sienų yra ne taikos ir idilės žemuogių pievelės, o barbarybės vandenynas: kruvini karai ir kruvini diktatoriai.


Prisimenu, kaip prieš tris dešimtis metų mūsų tik ką atkurtos valstybės politikai rimtais veidais svarstė, kam mums kariuomenė, jei nesiruošiame kariauti. Panašu, kad tokia logika ne tik politikos pradinukų, bet ir brandžių valstybių asmenų, save laikančių politikais, galvose. Kam gi mums sienos, jei Europa įsitikinusi, kad jos biurgeris gali išlaikyti ne tik savo vieną-du vaikus, bet dar ir vieną kitą milijoną migrantų.


Jie nesuvokia, kad vienintelė valstybė, kuri gali sau leisti ir leidžia statyti tiltus, yra Vatikanas. O visoms likusioms reikia statyti sienas. Kad pasaulinė taikos ir gėrio vaivorykštės šalis yra jų galvose. O tikrovėje vyksta hibridinis karas. Kurio nuo šiltos sofos nepakariausi. Ir nuo sofos laisvės į Rusiją, Baltarusiją, Kiniją neatneši. Kad vakarietiškas gyvenimo būdas nesuderinamas su Irano, Irako, Afganistano žmonių mentalitetu.
Ir jei jau mūsų aukščiausi politikai kelia klausimus, ar apskritai galima saugoti savo sienas, panašu, kad mūsų Vakarų krikčioniškoji civilizacija ritasi kažkur ne į tą pusę.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video