Socialinio burbulo „politikų“ sėkmės receptas: kaip pasiųsti rinkėją ant trijų raidžių (38)

Publikuota: 2021-05-14 Kategorija: Politika
Socialinio burbulo „politikų“ sėkmės receptas: kaip pasiųsti rinkėją ant trijų raidžių
„Rokiškio Sirenos“ nuotr. / Lina Dūdaitė-Kralikienė

Mintį Brydėms pamėtėjo „geneali“ jaunojo rajono politiko Karolio Baraišio mintis, kuria jis jus, rajono rinkėjai, pasiuntė tiesiai šviesiai: „Man kyla klausimas - jeigu mano kruopščiai kurtame burbule vyrauja išsilavinę, pasaulio matę ir girdėję, apsišvietę, smalsūs ir argumentais bei mokslu besiremiantys žmonės, tai kodėl aš turėčiau norėti išeiti iš to burbulo ir klausytis pykčiu, asmeninėm nuoskaudom, tamsuma ir nelogiškumu besiremiančių, už mano gražaus burbulo gyvenančių, bendrapiliečių nuomonės?“ Iš esmės tai alfa ir omega, ką jūs turėtumėte žinoti apie savo politiką. Kas jūs esate savo politikams, kiek vertos jūsų nuomonės, jūsų lūkesčiai. Žinokite, rajono rinkėjai, bydlos, savo vietą. Ir net nedrįskite reikalauti, kad rajono „politikas“ atstovautų JŪSŲ lūkesčiams. Juk jūs, vėlgi cituoju jaunąjį politiką: „Tačiau nesiruošiu vyniot žodžių į vatą - dauguma yra kvaila. Taip. Galit mane pakart ant sausos šakos, tačiau faktas yra faktas“.

Politikas, kaip ir musė, užmušamas laikraščiu. Bent anksčiau taip būdavo. Dabar „politikai“ pamėgo socialinius tinklus. Tačiau prieš sau užskabinant skambią politiko etiketę, kartais nepakenktų pirmiausia atsakyti į kelis egzistencinius klausimus. Kas yra politikas? Kam jis atstovauja? Kas jį renka? Ko reikia, norint būti politiku?

Tais senais gerais laikais, kurių vieną didžiausių politikų – Vinstoną Čerčilį, cituoja mūsų rajono tarybos narys Karolis Baraišys, politiku tapti neužtekdavo užlipti ant bačkos. Iš pradžių būdavo elitinės mokyklos, universitetai, karo tarnyba (ir ne šiaip kažkur, o tų laikų politikai buvo realiai matę karo, kaip ir minimasis V. Čerčilis, kuris, beje, baigė vieną prestižiškiausių pasaulio karo akademijų). Tada valdininko karjera, ir tik po maždaug sulaukę penkiasdešimties, sukaupę išsilavinimą, žinias, įvairiapusę patirtį, imdavo kilti politinės karjeros laiptais. Mūsų visuomenėje paprasčiau: užtenka patekti į sąrašą, gauti 241 pirmumo balsą (tiek gavo tarybos narys K. Baraišys), kad pasijustum „politiku“. Ir į rajono tarybą patekti tik dėl to, kad iš komiteto „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ sąrašo pastarasis buvo išrinktas meru, o iš tarybos išėjo... Valerijus Rancevas, Tadas Stakėnas ir Justina Daščioraitė.

Nominaliai rajono tarybos narys yra politikas. Nominaliai. O praktiškai? Tam, kad būtum politiku, nereikia etiketės. Reikia veikti. Štai turime rajono taryboje 25 narius. Išvardinkite juos. Spėju, kad visų išvardinti nepavyks. Paskaičiuokime nuveiktus darbus, projektus, visuomenines iniciatyvas. Kur rajono politikos padangėje šmėžuoja šio „jauno ir perspektyvaus“ žmogaus pavardė? Kiek kartų jis pasisakė rajono tarybos posėdžiuose? K. Baraišys yra ir šiaip jau neaktyvios rajono tarybos biuro planktonas: pasisakymams suskaičiuoti per dvejus metus užtektų dviejų rankų pirštų. O juk tai tiesioginis, tiesiai šviesiai sakykim, pirmuosius žingsnius politikoje žengiančio žmogaus darbas. Su kiek rinkėjų jis susitiko, kokias jų keltas problemas išdėstė rajono taryboje? Apie ką aš čia, juk cituojame tekstą: kam klausti... pilkosios masės? Rinkėjas – pilkoji masė? Ar mes rimtai kalbame apie „politiką“?

Politikas juo tampa ne tada, kai pats pasiskelbia. O tada, kada jį išrenka. Rinkėjai. Taip gražiai ir skambiai tituluoti „pilkąja mase“. Pažvelkime į komiteto „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ gautus balsus ir K. Baraišio, kaip politiko genezę. 2019 m. Savivaldybių tarybų rinkimuose, jei tikėti Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapiu, Rokiškio rinkiminėje apygardoje buvo registruoti 27156 rinkėjai, rinkimuose dalyvavo 13755 rinkėjai. Komitetas „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ surinko 1780 balsų ir iškovojo... tris iš 24 rajono tarybos mandatų (vienas atitenka tiesiogiai išrinktam merui). Tai penktoji vieta iš rinkimuose dalyvavusių aštuonių sąrašų. Ketvirtąjį rajono tarybos nario mandatą komitetui iškovojo tiesioginius mero rinkimus laimėjęs Ramūnas Godeliauskas. K. Baraišys judėjimo sąraše buvo septintas, septintas jis liko su 241 pirmumo balsu ir po reitingavimo. Ir rajono taryboje jis atsidūrė tik todėl, kad iš jos pasitraukė aukščiau sąraše buvę kandidatai. Atsiminkime, kad komitetas atėjo ant naujumo, ant permainų bangos. Į priekį jį vedė ir įtempta kova tiesioginiuose mero rinkimuose, ir stiprus kandidatas R. Godeliauskas. Ir net tada, tokiomis palankiomis aplinkybėmis, mūsų rajono didžiajam politikui ir V. Čerčilio cituotojui nepakako balsų tiesiogiai patekti į tarybą.

Praėjo dveji metai po rajono tarybos rinkimų. Mediumas. Didžiosios politinės jėgos turi vieną didžiulį privalumą prieš komitetus. Jei partijų skyriai kurį laiką ir būna apsnūdę, tai konservatorių, socialdemokratų, valstiečių pavadinimai visuomet šmėžuoja viešoje erdvėje. O visuomeniniai rinkimų komitetai tokios prabangos neturi. Jie turi ilgai ir sunkiai dirbti, kad tikėtųsi pakartoti sėkmę kituose rinkimuose. O dabar priminkite man, kada paskutinį kartą girdėjote, ką nuveikė abu mūsų rajono tarybos visuomeniniai komitetai? Kur jų darbai, žygiai, mintys, įžvalgos? Juk socialinių tinklų dirvonai platūs: rašykite, siūlykite, diskutuokite. Ale kur gi tau.

Štai tikriausiai jauno ir labai veiklaus politiko Karolio atstovaujami „Vieningi kartu“ labai sėkmingai sprendžia rajono gyventojų problemas? Tačiau socialiniuose tinkluose šiemet rašoma tik apie vieną spręstą problemą – pajudėjusį gyvūnų globos namų klausimą. O visa kita – sveikinimai įvairiomis progomis. Va ir viskas. O judėjimo veikla, atleiskite, kur? Po dvejų metų į rinkimų lankstinukus sveikinimus dėsite?

Tai gal mūsų jaunasis politikas yra ryškus strategas, jautriai matantis visuomenės problemas ir ieškantis jų sprendimų? Kur gi, besilygiuojant į V. Čerčilį, tos svaigios pergalės, tos ypatingos idėjos? Gal mūsų rajono tarybos narys pasiūlė inovatyvius sprendimus, pavyzdžiui, švietimo srityje? Juk taip didžiuojasi savo išsilavinimu? O beje, minutėlę, mestelkime akį, koks jis? Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bakalauras. Neblogai, bet ir neimponuoja. Kur svaigios karjeros versle ar valstybinėje tarnyboje aukštumos? Kur tos pasiektos viršukalnės, iš kurių išdidžiai ir paniekinamai kiti rajono žmonės vadinami kvaila dauguma, pilkąja mase? Politikai paprastai didžiuojasi savo biografijomis. Valstybinės rinkimų komisijos svetainėje Karolio Baraišio biografijos grafose apie darbo patirtį įrašyta... „nenurodė“. Juolab, kad kaip jau mintėta, žinios ir patirtis veikloje, bent kol kas, kaip ir neatsispindi. Ach taip, aš visai pamiršau, dar yra tokių kaip jis, socialinis burbulas.

Išvertus į žmonių kalbą, jam nuoširdžiai iki vienos literatūroje neminėtinos vietos jūs, rajono žmonės. Jūs gi neišsilavinę, nepatenkinti, kažko norite. Jūs nepatogūs, su jumis kalbėtis nepatogu. Tai ne kruopščiai sudėliotas dirbtinis socialinių tinklų pasaulėlis, kur visi patogūs, atrinkti, nukarpytais spygliukais, pagal vieną kurpalį sudėlioti. O jūsų, rajono rinkėjai, nepatenkančių į šį „garbingą“ burbulą, darbas – vieną kartą per ketverius metus įmesti į dėžę biuletenį su virš jūsų plevenančio burbulo dievuko vardu, ir likusius trejus metus bei 364 dienas nesudaryti tam burbului problemų. Jums viskas aišku?

O už burbulo verda gyvenimas. Rajono tarybos nariai rinkti rajono problemoms spręsti. Kaip galima jas spręsti, ar bent jau indentifikuoti, jei su rinkėjais nebendraujama? O kodėl bendraujama tik su sau patogiu socialiniu tinklu? Nes politikas... bijo savo rinkėjų. Karoliui patarčiau persiskaičiuoti savo patogų socialinį burbulą ir pasižymėti jame savo rinkėjus. Primenu, kad iš daugiau nei 13 tūkst. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, jis tesurinko 241 pirmumo balsą. Tik 241 – tiek tamstą laiko vertu atstovauti jų intersesus. Žinoma, labai kvaila dauguma, neįvertinusi tokio „didelio“ politiko. Ir ją išdurninti, žinoma, pats patikimiausias sprendimas kituose rinkimuose gauti dar daugiau pirmumo balsų.

Išvardinti daugumą kvaila, pilkąja mase, yra paprasta. Tik pamirštama pridėti, kad ta pilkoji masė – dauguma rajono rinkėjų. Ir joks tikras politikas nedrįs pavadinti tų, kurių dėka duonytę valgo ir kostiumėlį su šlipsu nešioja, pilkąja mase. Jis yra šios pilkosios masės tarnas. O ne ponas, kad ir kaip norėtų juo būti. Ir patekti į rajono tarybą reikia būtent pilkos daugumos.

Įdomu, koks rinkėjas balsuos už politiką, viešai deklaruojantį, kad paiso tik savo socialinio burbulo interesų? Be to, reiktų nepamiršti, kad kituose rinkimuose valdančiajai daugumai priklausantiems politikams teks ne tik blizgėti idėjų naujumu, bet ir atsiskaityti, ką nuveikė per ketverius metus. O ką jiems gali pasakyti rajono tarybos planktonas? Pasiekimai – nenurodyta?

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video