Sprendimai dėl NPD gali įsigalioti nuo 2022 metų (0)

Publikuota: 2021-09-14 Kategorija: Politika
Sprendimai dėl NPD gali įsigalioti nuo 2022 metų
Rokiškio Sirena nuotr. / Pinigai

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina dar Seimo rudens sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių – jais būtų siekiama tolygesnio ir teisingesnio skirtingų visuomenės grupių apmokestinimo.

Sprendimas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo galėtų įsigalioti jau nuo 2022 metų pradžios, tuo metu kitiems pakeitimams būtų taikomas ne mažesnis kaip šešių mėnesių terminas.

Planuojamus mokesčių pakeitimus G. Nausėda pirmadienį aptarė su finansų ministre Gintare Skaiste, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir visų Seimo frakcijų atstovais.

„Diskusijos metu išaiškėjo, kad pradėti svarstyti šiuos įstatymų pakeitimus Seimo rudens sesijoje yra visiškai įmanoma. Dalis įstatymų galėtų būti ir priimta, dalis įstatymų, tikėtina, gali nusikelti į kitus metus, nes reforma, prezidento nuomone, turi būti kompleksinė, visaapimanti ir didelės apimties“, –  spaudos konferencijoje po susitikimo sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Neapmokestinamas pajamų dydis galėtų koreguotis ir didėti, suteikiant naują mažiausiems pajamų gavėjams, jau nuo kitų metų sausio mėnesio“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, kiti mokesčių pakeitimai galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tikėtina, nuo 2023 metų. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat sakė, kad NPD galėtų keistis jau nuo kitų metų pradžios, kartu su sprendimu dėl minimalios mėnesio algos didinimo. Anot jos, NPD gali būti ir didinamas, ir koreguojama jo formulė, kad mažiausias pajamas uždirbantys žmonės gautų didžiausią naudą iš šio instrumento.

Pasak jos, kiti pakeitimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau pabrėžė, jog dėl konkrečių datų sprendimus priims Seimas.

„Kuomet bus baigiamasis (mokesčių – BNS) darbo grupės posėdis spalio mėnesio pradžioje, tuomet ir bus apsispręsta dėl konkrečių įsigaliojimo datų, kurios bus siūlomos Seimui. Tačiau Seimo valia yra priimti sprendimus, nuo kurios datos įsigalios tie pakeitimai“, – teigė ministrė.

M. Majauskas pabrėžė, kad jokie sprendimai dėl mokesčių keitimo nebus priimami skubos tvarka.

„Mokesčių sistemoje stabilumas yra vertybė ir ne kartą esu minėjęs, kad tikrindami, keisdama ar vertindami mokesčius mes turime elgtis kaip krištolo parduotuvėje, nes kiekvienas neatsakingas judesys ar skubus veiksmas gali turėti daugiau žalos. Priimsime sprendimus tiktai gerai išdiskutavę“, – aiškino M. Majauskas.

Jis sakė, kad dėl NPD Seime kol kas registruotas tik šiemet gegužę G. Nausėdos teiktas siūlymas dėl jo padidinimo 50 eurų iki 450 eurų – susitikime diskutuota, kaip jis galėtų keistis.

„Aš būčiau tos pozicijos, kad kokie pokyčiai bus, niekam dėl pasikeitimų pajamos neturėtų mažėti. Mes matėme Lietuvos banko pasiūlymą, kuris siūlo skatinti (NDP augimo – BNS) kreivę, bet aš noriu patikinti, kad toks įstatymas priimtas bebus, niekam dėl to pajamos nemažės, jos gali tik didėti“, – sakė M. Majauskas.

„Pakeitimai gali būti daromi tik valstybės biudžeto sąskaita, o ne viduriniosios klasės“, – pabrėžė jis.

Pasak V. Augustinavičiaus, susitikime aptartas vienas iš mokesčių sistemos reformos tikslų – jos teisingumo didinimas.

„Lietuvoje mes turime mokesčių sistemą, kai pajamos yra apmokestinamos ne tiek pagal jų dydį, kiek labiau pagal veiklos formą. Dėl mokesčių sistemos teisingumo iš esmės matosi bendras konsensusas, kad tai yra sritis, kurią reikia spręsti. Žinoma, dėl sprendimo būdų gali būti šiek tiek skirtingų nuomonių“, – sakė prezidento patarėjas.

Anot jo, kitas svarbus klausimas, kuris buvo aptartas susitikimo metu, yra žaliasis kursas ir mokesčiai.

„Lietuva netaps žalesnė ir švaresnė, jei nebus įdarbintas mokesčių instrumentas. Prezidento nuomone kryptis yra teisinga, tačiau socialinis jautrumas ir tarptautinis konkurencingumas, kas taip pat buvo akcentuota, (...) turi būti ypač svarbūs kriterijai ir raudonos linijos, modeliuojant žaliąjį kursą ir nustatant tam tikrus pereinamuosius periodus“, – tvirtino V. Augustinavičiaus.

Jis pabrėžė, kad kad kalbant apie žaliąjį kursą svarbu nepamiršti ir skatinamųjų priemonių, nes žaliasis kursas neturėtų būti tapatinamas tik su mokesčių didinimu.

„Prezidento nuomone, mokesčių reformos finišo tiesiojoje bendras apmokestinimo sąlygų balansas gali išlikti panašus, bet reformų turinys, apimantis tiek naujas paskatas, tiek tam tikrų mokestinių spragų eliminavimą ar priemones, orientuotas į elgsenos pokyčius, turi būti užkoduotas reformoje ir nulemti tiek struktūrinis pokyčius, tiek perskirstymo per BVP pagerėjimą“, – teigė V. Augustinavičiaus.

Pasak jo, pažeidžiamiausios visuomenės grupės turi būti apsaugos nuo negatyvių mokesčių reformos padarinių.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Sponsored Video